“Alytiškiai pirmieji pajuto artėjančios jubiliejinės Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventės akimirkas. Čia buvo surengta šventės generalinė repeticija, daugiau kaip 500 dalyvių parodė ansamblių vakaro ,,Metai“ koncertinę programą” – rašoma Alytaus savivaldybės interneto svetainėje (www.alytus.lt). Ir Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio šokėjai turėjo galimybę padovanoti alytiškiams gabalėlį savo rimties, susikaupimo, džiaugsmo, įsijautimo ir pašėlusio polėkio, išreikšdami tai judesiu.
Prologo dalyje kartu su “Vilniaus pynimėliu”, “Šviesa”, “Voruta” ir šventės šeimininkais meldėmės dievui Perkūnui, išlydėjome vyrus į karą, liūdėjome ir nerimavome, nežinodamos jų lemties ir nuoširdžiai džiaugėmės, kai jie sugrįžo sveiki ir išsiilgę. Atsikvėpę su vadovės Birutės vaikų kolektyvu “Žvaigždūnė” linksmai atlikome tėvų vaidmenis šokyje Verbinės, o jau tada lengvai sušokome mylimos Tamaros Kalibataitės sukurtus Joninių burtus. V. Mačiulskio Šiaudai be grūdų privertė gerokai pasitempti, Rusnietis – įsijausti į pajūrio krašto žmonių kultūrą, o finaliniu tapęs Kūgiukas – padovanoti žiūrovams nepamirštamą prisiminimą.
Šokdami jautėme viską – žiūrovų susijaudinimą (kartais net graudulį), susižavėjimą ir palaikymą, vadovių Birutės ir Indrės pasididžiavimą mumis bei koncerto režisierės Leokadijos Dabužinskaitės dėkingumą. Dalyvavusieji koncerte nepaprieštaraus – keltis anksti ryte, repetuoti gerą pusdienį šokti koncerte buvo neabejotinai verta, nes viską atperka užplūstančio gerumo, patriotiškumo ir bendrumo jausmas.
