Išvyka į Anykščius

Visą dieną vyksiančias žirgų sporto varžytuves įvairiose kategorijose, po pietų apvainikuos per dieną išdrožtų medžio dirbinių aukcionas ir Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblio „Saulė „, bei Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio koncertai. Su nekantrumu jau laukiame “Bėk bėk, žirgeli”, ruošiamės …pasirodymui ir kviečiame beprotiškai fantastiškus savo gerbėjus, klausytojus atvykti pabuvoti šitokiame sportiniame renginyje, bei paklausyti ir paveizėti mūsų ir “Saulės” pasirodymų. Kviečiame visus dar negirdėjusius, nemačiusius Vilniaus dainų ir šokių ansamblio pasirodymų ateiti ir pamatyti. Šypsenomis ir džiaugsmo kupini, laukiame visų jūsų.

Na, o visos dienos programėlė atrodo šitaip:

Respublikinės žirginio sporto ir tradicinės kultūros šventės
„Bėk bėk, žirgeli!“
2010 m. birželio 5 d. Anykščių raj., Niūronių kaime,
   p r o g r a m a

9 val.      -  Tautodailės ir prekybos mugė
-  Tautodailininkų parodomasis dirbinių ir medžio drožimas aukcionui Legų sodyboje
-  Akmens skaldymo demonstravimas Legų sodyboje

9 val.       – Didėjančio  sudėtingumo (su „Jokeriu“)  konkūras hipodrome
                – Poni klasės žirgais (su „Jokeriu“) konkūras hipodrome

10 val.     -  Respublikinis virvės traukimo čempionatas hipodrome
 - Svarsčių kilnojimo čempionatas hipodrome

10 val.     – Anykščių kūrybos ir dailės mokyklos paroda „Žirgas dailėje“ ant Arklio muziejaus pastato pagrindinės sienos

11 val.      – Tarptautinės fotografijų parodos „Žirgas fotografijoje“ atidarymas Arklio  muziejaus  ekspozicijos salėje

11 val.    – Ažuožerių teatro mylėtojų  K.Binkio vieno veiksmo teisingas vaizdelis su laiminga  pabaiga „Dešimt litų ir gyvybė“ (režisierė Alvyra Simanonienė ) Striukų sodybos klojime

11 val.   – Politinių partijų  atstovų  pramoginės – sportinės varžybos hipodrome

12 val.   – Traupio mėgėjų teatro spektaklis – trijų veiksmų drama pagal J. Baltušį  „Pasogos    pinklės“
             ( režisierė  Janina Savickienė) Striukų sodybos klojime

12 val.    -  Šventės atidarymo ceremonija. Dailiojo jojimo su trakėnų veislės žirgais programa
12.30 -14.30 val. -  Žirginio sporto varžybos hipodrome :
               ▪  Konkūras laimėti Anykščių rajono mero taurę
▪  Lenktynės Šetlando poni žirgais
▪  Jojantis barmenas
▪  Lenktynės poni klasės žirgais
▪  Lenktynės  žirgais
▪  Konkūras jojant Šetlando žirgais

Žirginio sporto varžybų vėliavos nuleidimas hipodrome.

13 val.    – Lietuvių darbų ir apeigų ciklas „Saulės kelias“ ties posūkiu į kavinę „Pasagėlė“

13 val.    – Kalvių varžytuvės prie Arklio muziejaus kalvės

14.30 val.    – Šventės svečių kolektyvų koncertinės programos ant pakylos prie Arklio muziejaus:
       – Utenos pagyvenusių žmonių draugijos „Atgaiva“ ansamblis (vadovas Vytautas   Mieželis)
       – Ciesvainės (Maduonos rajonas, Latvija) folklorinis šokių kolektyvas (vadovas Janis Škėlia)
       – Grigiškių kultūros centro jaunimo tautinių šokių kolektyvas „Šelmiai“ (vadovė Vilma Abrutytė)

15 val.      – Per šventę išdrožtų medžio dirbinių aukcionas ant pakylos prie Arklio muziejaus

               Koncertinės programos tęsinys ant pakylos prie Arklio muziejaus:
- Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė “ (meno vadovas Darius Daknys)
- Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis (meno vadovas  Eugenijus Čiplys)

       

O po to pas Ainą į sodą cepelinų :)

Ansamblis Alytuje

Beveik tradicija. Ansamblis vėl važiavo į tarptautinį festivalį „Atvažiuoja žolynai“ Alytuje. Ansamblis „Dainava“ mūsų ir šįkart nepamiršo, tai mes juos ir aplankėm. Kaip ir pernai, gavom tą pačią persirengimo salę. Pasijautėm kaip namie.

Įdirbis. Kam tos ilgos ir sunkios bendros repeticijos? Susėdo „Dainavos“ ir VUDŠA orkestrai, sustojo šokėjai ir chorai, surepetavo vieną kitą bendrą kūrinuką, pavyko ir gerai! Ne veltui bendrai kepėm Dainų šventės repeticijose.

Krizenimas. Orkestras buvo didžiai pagerbtas – per pirmąją koncerto dalį stovėjo scenoje. Teko labai daug šypsotis. Vadas krizeno. Klausiu: „Kas yra?“, atsako: „Nežinau, kas toliau…“. Tada krizeno visas orkestras. O kas nekrizeno, po gaidžio – viščiukų šokio tikrai šypsojosi nuoširdžiai.

Paprastieji. Po pertraukos į sceną užlipo linksmieji ir paprastieji lenkai su paprasta savo liaudies muzika. Skambėjo nuotaikingai, žaismingai ir paprastai. Tiesiog ėjo muzika iš muzikantų širdžių tiesiai į žiūrovų širdis.

Spalvingieji. Romų bendruomenės kolektyvas iš Baltarusijos savo uždegančiais ritmais, ryškiomis spalvomis, apnuogintais moterų pilvais ir tviskančiais vyriškiais „nunešė“ apsimuturiavusias blankias lietuvaites ir tvarkingus lietuvaičius. Publika niekaip nepaleido įsismaginusių artistų, tai, jei teisingai suskaičiavau, buvo 4 bisai. Dalyviams, laukiantiems užkulisiuose, šiek tiek pabodo… Nežinia: iš pavydo ar iš nuobodulio… :)

Ditirambai. Suėję visi dalyviai į sceną ilgai plojo, daug šypsojosi, kol visi svečiai pasisakė, visi visiems padėkojo ir apsidovanojo. O koncerto kulminacijai –  giesmė “Laimingų šventų Kalėdų!”.

Po koncertinė palaima. Išsiavę iš koncertinės avalynės, persirengę ir susitvarkę, visi išalkę džiaugėmės šeimininkų svetingumu ir dėkojom už skanias vaišes, gardžius gėrimus ir smagią vakaronę. Minim pačiais geriausiais žodžiais jūs!

Dūsavimai. Jie prasidėjo, kai reikėjo išvažiuoti. Deja, autobuso vairuotojo darbo laikas neturi gailesčio jausmo ir visus susirinkęs autobusas nudardėjo namo. Grįžus kiekvienąkart laukia didis darbas – viską susinešti. Tada dūsavimų padaugėjo, bet visi draugiškai užnešėm mantą į viršų ir pasilinkėję labos nakties išsiskirstėm nušoktų kojų ilsinti į savas lovas.

Rūta Smuikininkė :)

Koncerto nuotraukos bei Šapnagių polkos video

Ansamblis po truputį apsigyvena Youtube :)

Sveiki, čia galite pasižiūrėti “Berželio vainiko” įrašą iš Linksminkimos koncerto. Artimiausiu metu įdėsiu “Meškutės” įrašą (Ačiū Eglei).

http://www.youtube.com/watch?v=AtO7N6Ebw3o&feature=player_embedded

O čia galite pasižiūrėti “Šapnagių polkos įrašą” iš Alytaus koncerto (ačiū Audriui).

http://www.youtube.com/watch?v=JHqlFSvMLGQ

Ir toliau filmuokite ir dalinkitės gražiais vaizdais su visais! Smagaus žiūrėjimo! :)

Aina.

Rudeniška ansamblio siesta Italijoje

Pripažinkime, šiemet Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio nariams ir vėl pasisekė – turėjome galimybę truputį prasitęsti vasarą ir pasimėgauti šiluma. Kelionė į Italiją, kur rugsėjo 25-27 dienomis Riccione miestelyje vyko, kaip italai sako, „II Festival Internazionale del Folklore „Le Spiagge d‘Italia“ buvo ne tik linksma, bet ir kupina draugiškumo, nedidelių nuotykių ir šiltų koncertų. Nesvarbu, kad jų buvo tik du, užtat galėjome susipažinti su kitų tautų kultūra, nes festivalyje dalyvavo savo tradicijų puoselėtojai iš Estijos, Bulgarijos, Graikijos, Švedijos, Vengrijos bei Portugalijos, be to, pirmą kartą užsienio festivalyje sutikome ir lietuvių kolektyvus – „Gojus“, „Baltoji pavana“, „Pavana“ ir „Džiaukis“.

Keliavome smagiai, pakeliui užsukdami į Bratislavą, ten apžiūrėję jos nedidelį senamiestį ir miesto pilį, pastatytą ant, atrodo, aukščiausios kalvos, paragavę dviejų sluoksnių alaus (negalėjau to nepaminėti), pasiekėme Italiją. Ši šalis mus pasitiko svetingai, vaišino vietiniais patiekalais (dažniausiai – makaronais, tačiau juos ragavome kelis kartus per dieną), buvo „užsakę“ nuostabų orą, apgyvendino viešbutėlyje, esančiame ant paties Adrijos jūros (į kurią bėgome maudytis esant bent kelioms laisvoms minutėms) kranto. Paplūdimys, malonus smėlis, „A Style“ iškaba (tapusi net mūsų šios kelionės simboliu), gardi itališka kava ir jaukus (tiesa, pasibaigus sezonui, kiek ištuštėjęs) Riccione miestelis leido mėgautis tikromis atostogomis.

IMG_3820

Šį kartą džiaugiausi, kad pasirodymų turėjome vos kelis. Visgi neleidome visiškai atsipalaiduoti, jautėme pareigą puikiai atstovauti savo šalį (ir nemeluokim, pasirodyti bent truputį geriau nei kiti mūsų gimtinės atstovai), todėl koncertų metu stengėmės perteikti lietuvių liaudies šokio, dainos ir muzikos grožį bei išskirtinumą, taip pat džiaugėmės, kad galime susipažinti su kitų tautų tradicinio meno išraiška, pamatyti, kokie mes visgi skirtingi, tačiau tuo pat metu panašūs meile savo šalies kultūrai.

IMG_3433

P1060428

Kad ir kaip galbūt kokį rytą buvo sunku keltis po linksmybių ir dainų kupinų vakarojimų, festivalio organizatorių dėka, aplankėme „šalį nykštukę“ San Mariną, sužinojome, kaip gaminamas ir brandinamas sūris, išmokome atskirti gerą alyvuogių aliejų (kas to nežinote, kreipkitės į „italus“, kaip buvome vadinami iki kelionės repeticijų metu, paaiškinsime).

Grįžus daugeliui dar kurį laiką dėkojant norėjosi sakyti ne „ačiū“, o „grazie“. Labai gerai pamenu, kad kai grįžome, Pauliukas Opanovičių, atvažiavęs pasiimt Rūtukėlio, klausė, kelintoj vietoj šita kelionė (lyginant su kitomis Ansamblio kelionėmis). Pranaitis sakė, kad antroje, po Makedonijos, o man, žinokit, pačioje pirmoje. Laukiu nesulaukiu, ką mums padovanos ateinanti vasara (ar ankstyvas ruduo). Tie, kas nevažiavo… prarado daug, bet tikiu, kad ateity atrasim dar daugiau!

Reda

P1060450

Kelionės nuotraukos:

Vilius P.
Eglė M.

Kas dar turite? :)

Follow

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.