Sekmadienio repeticijoje kilo gi didis susidomėjimas pasiutusios Jadvygos polkos žodžiais… Va choristai jau seniai žino, kodėl ta Jadvyga tokia pasiutusi. Tikiuosi, kad sužinos ir kiti ansambliečiai – galbūt bus lengviau susitarti dėl tempo, nuotaikos ir kūrinio charakterio. Ko jau ko, bet pasiutimo šiuose žodžiuose tikrai netrūksta… Linkiu, kad netrūktų jo ir repetetuojant! Smagaus skaitymo 
1. Oi, Jadvyga, Tu, Jadvyga, Tu pasiutusiai graži.
Tavo akys skaisčiai žiba, Tarsi mėnuo debesy.
Pasakyki, Ką daryti, Kaip žvaigždutę tą pasiekt?
Apkabinti, pamyluoti, Ir lūpytes tavo liest.
2. Oi, Jadvyga, Tu, Jadvyga, Tu pasiutusiai graži.
Tavo liemuo tarsi liepos Svyra vėjo sūkury.
Pasakyki, Ką daryti, Kaip rankutę tau paspaust?
Apkabinti, pamyluoti, Ir nuo vėjo tave siaust.
3. Oi, Jadvyga, Tu, Jadvyga, Tu pasiutusiai graži.
Tavo lūpos ryškiai žiba, Tarsi rožė daržely.
Pasakyki, Ką daryti, Kaip tą rožę man pasiekt?
Apkabinti, pamyluoti, Saldžiu bučkiu tave liest.
4. Oi, Jadvyga, Tu, Jadvyga, Tu pasiutusiai graži,
Mano širdis plaka stipriai, Ir sustot nepajėgi.
Pasakyki, Ką daryti, Kaip rankutę tavo gaut?
Apkabinti, pamyluoti, Ir prie šono prisiglaust.
5. Oi, Jadvyga, Tu, Jadvyga, Tu pasiutusiai gaži,
Tavo smėlio ilgos kasos, Kaip upeliai patvory.
Akys žydros, Lūpos rausvos, O jau šypsena svaigi!
Oi, Jadvyga, Tu, Jadvyga, Tu pasiutusiai graži!
