Ir prabėgo, praūžė „Linksminkimos“, nusinešdamas jaudulį, nedideles nesėkmes, plačias šypsenas ir sėkmės linkėjimus. O šis festivalis – jau penktasis – mūsų ansambliui buvo ypatingas.
Pirmąją festivalio dieną surengtas koncertas, skirtas vien instrumentinei liaudies muzikai. Verta paminėti, kad tokio dalyko festivalio istorijoje dar nebuvo! Taigi šiemet žiūrovai turėjo galimybę išgirsti liaudies muziką, skambančią kiek kitaip, bei pamatyti pačius muzikantus ir dainorėlius, paprastai pasislėpusius už šokėjų nugarų 
Šiame koncerte pasirodė VPU dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“, Klaipėdos Universiteto studentų ansamblis „Vytinė“, LMTA liaudies instrumentų ansamblis, daug kitų bei MES – VU dainų ir šokių ansamblio liaudies instrumentų orkestras ir choras. Išsiskyrėme vadovų sumanyta programa, sudaryta vien iš sutartinių – atlikome kūrinį „Kas tar teka“, skudučiavome „Sutartinę“ (pažymėtina, jog skudučius pūtė ne tik orkestras, bet ir visi choristai!) ir užbaigėme visų pamėgtu „Sodauto“.
Antroji festivalio diena buvo kaip niekad užimta – prieš koncertą laukė kolektyvų sporto žaidynės, kur teko įrodyti savo miklumą įvairiose rungtyse – futbolo, krepšinio ir t.t… Šaunioji mūsų komanda užėmė garbingą dukart 1-jąją, kitaip sakant – 11-ąją vietą. Bet nenusiminėm anei kiek – VU juk nėra privalomo fizinio lavinimo paskaitų
Sportas sportu, o visgi svarbiausias dalykas festivalyje – koncertas (programoj net įrašyta – „koncertas-paradas“). Skaičiai įspūdingi – 11 studentų kolektyvų iš visos Lietuvos, atlikusių 46 kūrinius bei šokius, o kur dar svečių iš Latvijos pasirodymas… Keturios valandos visiškai neprailgo.
Tądien irgi buvome išskirtiniai – atlikome teatrališkąjį „Atbulinį“(nugrimuotus, ūsuotus šokėjus patys vos atpažinome), lyriškąjį „Berželio vainiką“ bei gerai žinomą „Šapnagių polką“. Taipogi pirmą sykį sceną išvydo vyrų šokis „Meškutė“.
Šokio choreografija sukurta V Mačiulskio būtent mūsų ansambliui, taigi kūrinys – dar niekam nematytas. Vadovaujantis „pirmo blyno“ kiaulystės dėsniu, debiutas neapsiėjo ir be nuotykių. „Trenkt į žemę, trenkt į žemę, kad net vyža plyšt“, dainavo mūsų choristai. Ir plyšo. Tik ne vyža – vienos „meškos“ kelnės. Tačiau aplodismentų gausa dėl to nesumažėjo, o įspūdžiai liks dar ilgam. Netikite? Patys pažiūrėkite: MEŠKUTĖ
Įspūdžių, kas be ko, sėmėmės ne tik koncertuose, bet ir po jų – studentai nebūtų studentai, jei po pasirodymo iškart trauktų namo. Organizatorių dėka linksmybės tęsėsi. Buvom pamaitinti, pagirdyti ir pašokdinti.
Ko daugiau bereikia puikiam festivalio užbaigimui?
Gal nebent padėkos visiems – VPU, žiūrovams, vadui, vadovėms, akylai stebėjusioms mus iš žiūrovų tarpo, bei visiems Ansambliečiams, nes mums kartu sušukti „LINKSMINKIMOS!“ jau įprasta, ir toli gražu ne vien per festivalį!
Dalia
Festivalio akimirkas šįkart fiksavo: Vilius, Tomas, Indrė.
